Kategorijos

Perkamiausios

Informacija

Gamintojai

Naujos prekės

Specialūs pasiūlymai

TAUSOKIME DIEVO MUMS DOVANOTĄ PASAULĮ

Paskelbta : 2016-02-22 20:07:35
Kategorijos : Aromaterapija , Žolelių arbatos

Vienas iš nuostabiausių dalykų - tai suvokimas, kad pasaulio kūryba niekada nesibaigia. Visi esame pašaukti būti dieviškosios kūrybos bendraautoriais. Apie tai savo posmuose raiškiai bylojo garsus lietuvių poetas Jurgis Baltrušaitis:

„Dievo pasaulis dar nesukurtas,
Dievo šventovė dar nepastatyta,
tik išdalytas pilkas akmuo,
tik galia duota rankoms“.

2015 m. popiežius Pranciškus, reaguodamas į visame pasaulyje plintančias ekologines problemas savo enciklikoje „Laudato si“ mėgina iš naujo sutelkti pasaulio žmones saugoti savo namus – gamtą, žemę ir jos išteklius bei tinkamai su jais elgtis, visomis išgalėmis vengiant nuolatinio kenkimo bent pakenčiamam kasdieniam gyvenimui ir tuo pačiu sielos bei kūno sveikatai.

Kaip didžiausią visų laikų darnaus santykio su visa kūrinija puoselėtoją popiežius pasitelkia šv. Pranciškaus pavyzdį: „Kaip mums nutinka, kai ką nors įsimylime, lygiai taip ir Pranciškus kaskart, kai žvelgdavo į saulę, mėnulį, mažiausius gyvūnus, pratrūkdavo giedoti į Dievo šlovinimą įtraukdamas kitus kūrinius. Jis bendravo su visa kūrinija ir pamokslavo net gėlėms, kviesdamas jas šlovinti ir mylėti Viešpatį, tarsi jos būtos apdovanotos protu. Jo reakcija pranoko intelektinį įvertinimą ar ekonominį skaičiavimą, nes kiekvieną kūrinį jis laikė seserimi, meilės saitais sujungta su juo“.

Mums reikia panašaus santykio su kūrinija. Kūrinijos puoselėjimo svarbą suprato net seniausių laikų žmonės. Kai ji yra puoselėjama, netrunka atsigręžti, tiesdama žmonijai dosnumo ranką. Visa kūrinija – nepakartojamas Dievo laiškas, skaitomas iš kartos į kartą.

Kartą šventąjį Egipto dykumos Tėvą Antaną aplankė žymus to meto išminčius ir, žinodamas, kad šventasis neskaito knygų, paklausė:
- Tėve, ar tu gali būti laimingas, netekęs paguodos, plaukiančios iš knygų?
Antanas atsakė:
- Mano knyga – visa kūrinija. Kai tik panoriu skaityti Dievo Žodį, toji knyga nuolat prieš mano akis...

Popiežius Pranciškus su nerimu pastebi kad „daug kur planetoje pagyvenę žmonės ilgesingai prisimena ankstesnius kraštovaizdžius, dabar užtvindytus atliekomis. Pramoninės atliekos ir miestuose bei dirbamuose laukuose naudojama chemija gali kauptis vietinių gyventojų organizmuose, net jei nuodingųjų medžiagų lygis tose vietose žemas. Jokių priemonių dažnai nesiimama tol, kol negrįžtamai nepakenkiama žmonių sveikatai“.

Ši popiežiaus mintis tampriai susišaukia su žiniomis apie eterinius aliejus. Eteriniai aliejai – pačios gamtos sukurti vaistai, kurių poveikį žmogus nuolat jaučia. Chemikai pateikia tokius skaičius: vienas levandos krūmelis per parą išskiria nuo 0,23 iki 1,25 ml eterinio aliejaus. O vienas hektaras pušų miško per parą išskiria 1 l eterinio aliejaus. Lapuočių medžių miškas – apie 2 l eterinių aliejų. Galime tik įsivaizduoti, kokioje eterinių aliejų „jūroje“ maudėsi mūsų protėviai, gyvenę kaime ar pamiškėse. Be abejo, Lietuvoje daugelis dar galime pasidžiaugti šiomis gamtos dovanomis, tačiau ir joms gresia nuolatinis pavojus, todėl tik nuo mūsų laikysenos priklauso, kiek mes bei mūsų vaikai įstengsime džiaugtis gamtos dovanomis.

Senųjų laikų istorija dažniausiai byloja apie darnų bei rūpestingą žmogaus ir gamtos santykį. Pavyzdžių labai daug, tačiau paminėsiu tik vieną - kitą.

Prieš kelis tūkstančius metų Babilono karalius įsakė pasodinti gydomųjų augalų sodą. Ten augo obelys, svarainiai, agurkai, moliūgai, česnakai, svogūnai, paprastieji pankoliai, krokai, čiobreliai, garstyčios, kmynai, kalendros, rožės, kadagiai ir garduoklės – kitais žodžiais tariant, daugelis augalų, kurie dabar naudojami aromaterapijoje ir gydant žolelėmis.

Nuostabu ir tai, kad nuo neatmenamų laikų gydytojai melsdavosi, prašydami pagalbos. Trumpam persikelkime į Indiją. Pačiuose seniausiuose religiniuose tekstuose (tokiuose kaip Rigveda, kuri datuojama 2000 m. pr. Kr.), užrašyti ne tik receptai, bet ir maldos. Štai kaip skamba viena tokia malda: „Vaistažolės, gyvuojančios nuo seniausių laikų, netgi ilgiau už pačius dievus, aš noriu suprasti septynis šimtus jūsų paslapčių [...]! Išmintingieji augalai, ateikite ir pagydykite man šį ligonį“.

Noriu atkreipti dėmesį į maldos žodžius: „Vaistažolės, gyvuojančios nuo seniausių laikų, netgi ilgiau už pačius dievus“. Be abejo, senovės indų gydytojai maldoje atspindi pasaulėvoką, apimančią žmonijos egzistavimo laikotarpį, tačiau maldos žodžiai ypač aktualiai atskleidžia laiko sąvoką: „nuo seniausių laikų“. Ką tai reiškia? Atsakymas drauge ir paprastas, ir stulbinantis. Iš botanikos mokslo gerai žinome, kad augalų pasaulis gyvuoja kur kas ilgiau nei žmogus, tad augalų genetinėje atmintyje glūdi daug daugiau informacijos nei žmogaus genetiniame fonde. Todėl, prasiskverbę į žmogaus ląstelę, eteriniai aliejai tarsi "pasufleruoja“ jai, kaip reikia teisingai funkcionuoti ir kada įjungti natūralius organizmo savisaugos ir atsistatymo mechanizmus. Klinikiniai tyrimai parodė, kad eteriniai aliejai ląstelės gyvybingumą gali atstatyti per 7 sekundes, o lakus eterinis aliejus žmogaus organizme išbūna apie 20 minučių. Paskui, atlikęs savo darbą, jis pasišalina nepalikęs nė menkiausio šalutinio poveikio pėdsako.

Stebina labai atsakingas senovės žmonių požiūris į augmenijos puoselėjimą bei žaliavos parengimą naudojimui. Šia prasme manau, kad ne mažiau įdomios žinios apie budistų karalių Ašoką, valdžiusį 3 amžiuje pr. Kr. Karalius rūpestingai organizavo ir prižiūrėjo vaistažolių auginimą. Daug dėmesio buvo skiriame auginimo sąlygoms ir žmonėms: „Vaistažoles gali rinkti tik tyras ir šventas žmogus [...], kuris prieš tai pasninkavo. Jas galima rinkti sunkiai žmogui prieinamose vietose, kur yra derlingas dirvožemis ir gera drenažo sistema, toliu nuo šventyklos, šventos vietos ar kapinių“.

Panašus dėmesys augalų pasauliui buvo paplitęs daugelyje pasaulio šalių, o kai kuriose gyvuoja iki mūsų dienų. Deja, Europa negali pasigirti išsaugotomis meilės augalams ir jų puoselėjimo tradicijomis.

Viduramžiais ir Tiudorų valdymo laiku tarp gydytojų, vaistininkų ir paprastų žmonių vyravo gydymas žolelėmis, tačiau 17 šimtmetyje suklestėjęs naujasis eksperimentinės chemijos mokslas paskatino naujų cheminių medžiagų naudojimą medicinoje. Žymus to meto gydytojas ir knygos apie vaistažoles sudarytojas Nicolas Culpeperis aršiai smerkė gydytojus, vartojusius nuodingąsias medžiagas, tokias kaip gyvsidabris, tačiau ir pats buvo pasmerktas dėl senamadiškumo, ištikimybės senosioms žolėms, o taip pat buvo kaltinamas, atseit, pavydi gydytojams jų finansinės sėkmės ir padėties visuomenėje. Tuo metu buvo pamiršti Šventojo Rašto žodžiai:

„VIEŠPATS išželdina iš žemės vaistažoles,
kurių protingas žmogus neturėtų niekinti“ (Sir 38, 4).
Vaistažolės nuo pat pasaulio sukūrimo žmogui reikalingos, nes
„Vaistažolėmis gydytojas gydo ir malšina skausmą,
o vaistininkas iš jų gamina savo vaistus“ (Sir 37, 7).

Popiežius Pranciškus jau minėtoje enciklikoje kartoja seną ir visiems gerai žinomą tiesą: „Kadangi visi kūriniai tarp savęs susiję, kiekvienas jų puoselėtinas su meile ir pagarba, nes mes visi kaip kūriniai priklausome vienas nuo kito“. Deja, 17-tame šimtmetyje buvo manoma kitaip.

Vis dėlto susirūpinimas dėl neigiamą šalutinį poveikį galinčių sukelti cheminių gydymo bei cheminės kosmetikos priemonių išliko iki šių dienų. Laimei, kad požiūris į vaistažoles bei grožio priemones Vakarų pasaulyje, nors ir neženkliai, bet pamažu gerėja.

17-tame šimtmetyje sunaikinta daugybė neįkainojamų knygų apie vaistažoles bei jų poveikį. Tiesa, teisingumo dėlei verta pasakyti, kad chemijos mokslas nebuvo absoliutus blogis. Atrastas teigiamas mineralų poveikis, o laikui bėgant ir kitų, žmogaus gyvenimui reikalingų medžiagų, padedančių ne tik sveikti, bet ir išsaugoti gyvybę.

 

Literatūra ir šaltiniai:

  1.        Biblija arba Šventasis Raštas. Vilnius, Lietuvos Biblijos Draugija, 2000.
  2.        Šventasis Tėvas Pranciškus. Enciklika. Laudato si. Kaunas, Lietuvos Vyskupų Konferencija, 2015.
  3.        Jūratė Kukenienė. Aromaterapijos kerai. Vilnius, Agnum centras, 2014.
  4.        Patricia Davis. Aromaterapija nuo A iki Ž. Kaunas, Meilės kelias, 2010.
  5.        http://pritchi.ru/id_5067

Kvepalų kūrėjas Valerijus RUDZINSKAS

Dalintis šituo turiniu

Susisiekite su mumis

Mūsų pagalbos linija dirba 24/7.

Telefonas:+37069887006

Susisiekite su mūsų ekspertų komanda!

PayPal